Vis dar atidėliojate dantų atkūrimą? Gresia ne tik estetinės, bet ir sveikatos problemos

Dantų praradimas daugeliui neatrodo problema, reikalaujanti skubaus sprendimo. Tačiau delsiant ir laiku nesikreipiant dėl dantų atkūrimo, pasekmės gali būti daug rimtesnės nei tik estetiškai nepatraukli šypsena. Krypsta ir genda likę dantys, nyksta žandikaulis, silpsta imunitetas, prastėja bendra savijauta, nukenčia net širdies ir kraujagyslių sistema. Kaip ir kodėl tai vyksta, aiškina VDV odontologijos klinikos gydytojas odontologas Andrius Mykolas Verenis.

Praradus dantį, nereikėtų delsti, nes jau po mėnesio prasideda kaulo rezorbcija. Iš pradžių ji nebūna labai žymi, nes vyksta natūralus kaulo persitvarkymas. Tačiau po kelių mėnesių kaulo nykimas suintensyvėja, nes prarasto danties vietoje nesant kaulą stimuliuojančio kramtymo krūvio, organizmas „supranta“, kad kaulas šioje vietoje mums nereikalingas.

Atsiradus tuščiai vietai, gretimi dantys pradeda krypti į prarasto danties vietą. Dantys, kurie kontaktavo su prarastu dantimi, ilgėja į tuščią vietą. Tai vadinama Popovo-Godono fenomenu. Vėliau seka sąkandžio sutrikimai bei estetinio šypsenos vaizdo praradimas. Netekus dantų ir nykstant kaului, prasideda pokyčiai ir veide – keičiasi jo forma: įkrenta skruostai, susmunka lūpos, aplink burną formuojasi raukšlės, žmogus atrodo vyresnis nei yra iš tiesų.

Ilgalaikis dantų trūkumas skatina periodonto audinių uždegimus, o tai didina sisteminio uždegimo žymenų, tokių kaip C reaktyvusis baltymas (CRB) ar interleukinas-6 (IL-6), koncentraciją kraujyje. Tyrimai rodo, kad dantis praradę ir jų neatkuriantys pacientai turi iki 2 kartų didesnę riziką sirgti išemine širdies liga.

Be to, periodonto patogenai, pavyzdžiui, Porphyromonas gingivalis, gali patekti į kraujotaką ir dalyvauti aterosklerozinių plokštelių formavime. Dėl prarastų dantų suprastėjus kramtymui, dažnai pasirenkamas minkštas, mažiau maistingas maistas, stokojantis skaidulų, vitaminų C, D ir antioksidantų, kurie yra svarbūs kraujagyslių sveikatai. Todėl burnos sveikata tampa ne tik lokalia, bet ir sistemine problema, turinčia reikšmingos įtakos širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi.

Tikrai taip. Kaip jau minėjau, praradus kaulą ir norint atlikti danties atstatymą implantu, dažnai reikalingas kaulo priauginimas, nes turime sukurti pakankamą kaulo plotį ir (ar) storį, kad būtų galima įsriegti implantą.

Be to, dantys gali būti išjudėję, o tai taip pat trukdo atkurti dantį implantu. Tuomet lieka variantas daryti tiltą – t. y. protezuoti ir iš abiejų pusių esančius dantis, o tai irgi kainuoja. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingas netgi ortodontinis gydymas.

Optimalu dantį atkurti per pirmus 3–6 mėnesius po jo netekimo. Tokiu atveju, atliekant implantaciją, dažnai galima išvengti papildomų procedūrų, tokių kaip kaulo priauginimas.

Priklausomai nuo situacijos, yra galimybė atlikti ir vienmomentę implantaciją – t. y. ištraukus dantį, iš karto įsriegti implantą. Taip prireikia mažiau procedūrų, užtikrinamas greitesnis ir lengvesnis gijimas, trumpėja laikas iki dantų protezavimo.

Praradęs priekinius dantis ar žinodamas, kad jie yra nepagydomai sugedę, žmogus praranda pasitikėjimą savimi, jaučiasi susikaustęs, vengia šypsotis, bendrauti. Dėl to prastėja gyvenimo kokybė, o kartais gali atsirasti net ir socialinė izoliacija.

Ne kartą pastebėjau, kad grąžinus žmogui šypseną, jis kaip mat pradeda ja naudotis – po dantų atkūrimo pamatai neatpažįstamai pasikeitusią, laimingą, pasitikinčią savimi asmenybę.

Labai dažnai žmonės bijo, kad labai skaudės. Tačiau šiuolaikinė medicina mums suteikia galimybę atlikti tinkamą vietinę nejautrą ir užtikrinti visiškai beskausmes procedūras.

O esant didelės apimties operacijai ar labai didelei baimei, yra galimybė procedūras atlikti pasitelkiant sedaciją – kai pacientas yra primigdomas vaistų pagalba. Tokios procedūros metu žmogus jaučiasi mieguistas ar net lengvai užmiega, yra visiškai atsipalaidavęs ir ramus, nejaučia baimės ir streso.

Sedacijos lygį – nuo lengvos iki gilios – parenka kvalifikuotas mūsų klinikos specialistas – gydytojas anesteziologas – atsižvelgdamas į paciento būklę ir planuojamos procedūros apimtį.

Prieš metus į kliniką atvyko trisdešimties metų pacientas, kuris pirmiausia kreipėsi dėl dantų skausmo ir ūmaus patinimo. Situacija buvo sudėtinga – likusios tik neprotezuojamos šaknys, kurias reikėjo šalinti. Viršutiniame žandikaulyje vienoje pusėje buvo likusi iltis, abiejose pusėse – kapliai. Burnoje stebėtas daugybinis kariesas, ypač pažeisti priekiniai dantys.

Pradėjome nuo būtinosios pagalbos, vėliau sudarėme gydymo planą ir žingsnis po žingsnio siekėme užsibrėžto tikslo. Pacientui atvykstant į pirminius vizitus, vis matydavau, kad jis jaučiasi susikaustęs, bijo šypsotis.

Tačiau, sutvarkius dantis, atstatėme ne tik jų funkciją, bet ir estetiką. Labai apsidžiaugiau, kai pamačiau savo pacientą, duodantį interviu per televiziją – jis plačiai šypsojosi ir jautėsi užtikrintas savimi.

Neretai tenka susidurti su nusistovėjusia nuomone – „labai skaudės“, „baisu“, „dar palauksiu, atsistatysiu dantis vėliau“. Tačiau dažnu atveju, ilgai uždelsus, gydymo procesas tampa gerokai sudėtingesnis, ilgesnis, o jo kaštai išauga. Kuo anksčiau kreipiamasi dėl dantų atkūrimo, tuo paprastesnio gydymo ir geresnio rezultato galima tikėtis.

Labai svarbu žinoti, kaip galime Jums padėti, atsižvelgiant į esamą situaciją ir norimą rezultatą. Kaip yra pasakęs kino klasikas Alfredas Hičkokas: „Baimė kyla ne iš paties įvykio, o iš laukimo ir nežinojimo.“ 

Žinojimas, ką galima padaryti – tai pirmas žingsnis link sprendimo. Todėl kviečiu atvykti pasitarti – net jei dar nepriėmėte sprendimo dėl dantų atkūrimo.